| Par sevi: | Pradėsiu turbūt nuo to, kad gimiau Klaipėdoje :) 1987 04 26 J Esu jautukas, todėl labai užsispyrusi :P Lankiau darželį , kuriame ėjau i dainavimo grupę :) Kaip vakar dar pamenu ,kaip dainavom du gaidelius, ir aš vaidinau vištelę :) Iki pat dabar dar mamytė mane pavadina vištele, kai nori pasakyti, kad kartais pasielgiu kaip mažas vaikas :) Kai pradėjau eiti į mokyklėlę , iškart pradėjau lankyti mokyklos dainavimo būrelį. Dalyvaudavom konkursuose, ir per visas mokyklos šventes dainuodavom renginiuose. Visada svajojau dainuoti. Svajojau kada nors užlipti į didžiulę sceną ,ir matyti daug žmonių... Bet tai buvo tik mažos mergaitės- didelės svajonės :) Bėgant laikui, tėveliai sugalvojo leisti mane i muzikos mokyklą :) Ten grojau akordeonu, ir pianinu :) Iš tiesų turbūt, kaip ir visi kiti vaikai, būdavo, kad praleidinėdavau muzikos mokyklos pamokas :) tingėdavau kartais nueiti :) Arba neidavau, kai neišmokdavau ko nors groti :) Dabar visa tai taip juokinga prisiminti :) O tada taip slėpdavau tai nuo tėvelių :) Bet jie vis tiek viską sužinodavo . Kaip ir visada . Juk jie tėvai :) Labai gerai pamenu tą dieną, kai buvo solfedžio pamoka, atėjau i klasę ir man draugė išdavė, kad mokytoja sakė, jog šią pamoką atsiskaitinėsiu aš :) Tada pabėgau iš tos pamokos, ir parėjusi namo, pamačiau mamytę, jau laukiančia manęs prie durų :) Tada gavau bart, kad neatsiskaičiau . Sakė jai skambino mano mokytoja ir pasakė, kad iki muzikos mokyklos taip ir nedaėjau. :)Nors tikrai buvau iki jos daėjusi :P Lankiau muzikos mokykloj chorą . Ten man nelabai patikdavo , nes visada mėgau būti dėmesio centre, o dainuoti visiems vienu metu man netiko :) Visą gyvenimą, nepaleidau svajonės, kad kadanors stovėsiu scenoje, bet žinoma mano ta svajonė atrodė nereali :) Kai baigiau mokyklą, atvažiavau gyventi į Vilnių .Tada gavau darbą, vesti karaokės vakarus. Buvau labai laiminga, nes tas darbas man labai patiko . Kol žmonės rinkdavosi dainas, aš jiems dainuoda |
