|
|
| Šis cilvēks nav tavu draugu pulkā.
| | Niks: | Nenaudojama. | | Valsts: | Lietuva |
| Pilsēta: | Skuodas |
| Par sevi: | Kažkur išaušo rytas,
Bet akys atsimerkti nenorėjo,
Įkvėpti oro prašė kūnas,
Bet noras subyrėjo , stiklo duženos,
Ant žemės išpilti vaistai, nuorukos užgeso,
Užleisti darbai...
Kažkas pabeldė į duris,
Tarsi būtų noras jas atverti,
Akyse tamsa ir klaikus noras vemti,
Sudarkyta lova , išsikrovęs mobilus,
Sudaužytas langas , galvos skausmas per aštrus.
Šalia guli moteris , nesinori net galvoti,
Kur ją pakabino kūnas,
Nes siela jos nenori ..
Stengiuosi atsistoti,
Bėgti kuo toliau,
Jėgos jau apleido,
O kas toliau.. ?
Aš ir vėl per jėgą mėginu čia stotis,
Kojos rankos slenka,
Šaukia , mėginu , pagalbos šauktis...
Iš visų pusių tik tyla,
Ir niekas juk negirdi,
Taip , mano mama , aš užuodžiau mirtį.
Aš šliaužiau lyg koks bejėgis,
Pasimetęs dykumoj,
Durys , tarsi , ta oazė buvo tolumoj,
Kuo arčiau , tuo sunkiau,
Vis kovoti buvo ..
Sukandau aš dantis, kylu
Bet kūnas vėl pargriuvo,
Stojausi iš naujo mėginau atvert duris.
Rankena sugirgždo ir pradėjo siluetas lįst,
Aš per jėgą mėginau įžvelgti būtent , kas ,
Pratrynęs aš akis pamačiau - Tai aš...
Vakar sapnavau sapną,
Kad huy suprasi,
Viskas apie ką svajoja,
Žmonės , aha , atrasi,
Aš pražilęs,
Ir nesinešioju centų.
Šalia jauna blondinė,
O aš prie vairo,
Bemso , tyliai groja,
Nuotaikingas Džiazas
Ir po kojom pedalai du,
Jibat - sankaba ir gazas.
Aš svajojau tą vaikystėj,
Kai žiūrėjau sopranus,
Žinau ir jūs svajojot,
Tad būkit ramus.
Skirstau žmones į,
Turtingus ir padugnes,
Jei būsiu vienas iš jų,
Suplėšykit į kebalus.
Dabar man plomba,
Aš cia bomba,
Anksčiau bežiūrint,
Man tik skilinėjo plombos.
Kaip tau atrodo,
Toks gyvenimas neprastas,
Turbūt paimtum ,
Išsišiepęs jį kaip pedarastas,
Svajonės gerai , bet ar ilgai,
Dar neši ?
Pasaulis tavo,
Bet tu - jo kekšė... | | |
|
|
|
