| Par sevi: | Apie save? Iš kur aš? Iš mamytės ir tėvelio ;p Nesu tobula, mano stalčiuose nėra labai tvarkinga, kaip ir širdyje, galvoje, kūne, svajonėse, kartais viskas atrodo taip suvelta. Bet aš stengiuosi. Ne. nebūti tobula. Aš stengiuosi būti žmogumi.. Aš nekreipiu dėmesio į tai ką žmonės sako apie mane, nes Jie per daug susirūpinę ką aš Manau apie Juos. ;p Tuos, kurie šalia manęs labai vertinu, o tokių yra labai mažai. Draugystė ateina su laiku, nepamirškit šito! Žinau, ką reiškia užmigti ir atsikelti su ašaromis akyse. Žinau, ką reiškia prarast ir vėl atrast, gaila, dažniau prarandu. Ir dar, kartais kita svajonių pusė būna juoda, tikrai. Dažnai pati savęs nesuprantu. Aš taip lengvai negaliu užmiršti, o gal net nenoriu. Dažnai man sako, kad nusiimčiau rožinius akinius, tačiau taip sako, tik tie, kurie manęs beveik nepažįsta. Kartais nekenčiu viso pasaulio, o kartais jį taaaip myliu! Ir dar va, meilė nublanksta, kai ištari ją žodžiais. Ar verta pasiduoti pagundai?! Tikriausiai kartais verta, nes ji gali nebe pasikartoti. Akys viską išduoda? Nežinau. nemanau, kad mano akyse atsispindi siela, nors kai esu laiminga, noriu, kad tai žinotų visi. Ar atleidžiu tiems, kurie mane įskaudino? Atleidžiu, tačiau nepamirštu, mano širdis to nepamiršta. Tai va, neskaudinkit, neklausykit ką šnekės svetimi.Jusu Žydrė. |
