| Par sevi: | ai mano paties šešėlis,
Man iškelia skausmingą prisiminimą.
Popieriniai, nušlifuoti žmonės
Susiraukę, lyg kine, - vaidina
Kai Vizijas vėl sūriai atgaivina,
Milteliai tekantys mano venose.
Gaunu nuo jos rožinį laišką:
Kur ji nuoga nuotraukose...
Kai šokis maišos su liūdna daina
Ir ašara, kurios aš nebijau
Išduoda mano meile Jazz'ui
Ir prisiminimas, vos nepamiršau...
Kai viskas iki pat dabar,
Laižėsi, voliojosi tvarkingai
Ir mano rankos tavo plaukuose
Net mirtis numirtu sau laimingai.
Kai žodžiai bus mieli,
Nors pro ašaras ir panikoje ištarti.
Kai aš busiu ten, o jie toli
Ar tikrai tai liks tiktai širdy? |
